IR darbastalis spausdinti




 

mitas, jog žmones su negalia nemeluoja

Šiandien dalyvavau čia žemiau minėtoje  tarptautinėje konferencijoje: „Žmogaus su proto negalia vieta mūsų visuomenėje“. Gera konferencija - labai stiprus, aštrus humanizacijos pjūvis mūsų institucinėje socialinėje sistemoje. Bet tarp daugybės gerų minčių, man jau keliasdešimtą sykį užkliūną paskelbimas, kai pradedama įtikinėti publiką asmenų su proto negalia vertingumu mūsų visuomenėje, jog jie niekada nemeluoja.

Bet jie meluoja. Šioje nuodėmių srityje mes esame visiškai tokie patys.

plačiau
 
Apie Mamos dieną

Mudvi čia su Nastia. Man labai artima ir miela moteris. Sakyčiau draugė, bet mes taip retai susitinkam, gal kartą per dvejus metus. Jai gerai - augina septynetą, o mes tik penketą. Juo labiau, kad Deividas jau užaugo.

Tai va - apie Motinos dieną mūsų šeimoje. Man atrodo, kad mes tik mokomės ją suprasti, vertinti ir švęsti.

plačiau
 
kodėl nenuperku savo mergaitėms suknelių

Izabelė per skype iš Norvegijos pasidžiaugė, jog krikšto tėtis jai nupirko net dvi vasarines sukneles. Ir ji pati jas galėjo išsirinkti. Tyliai pagalvojau apie mano mylimos princesės visas turėtas ir tebeturimas sukneles - galiu suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų.

plačiau
 
kai tėtis išvažiavęs toli

Tėtis su Izabele išvažiavo į Norvegiją, pas brolį. Ir beveik keturmetei Onytei labai keista, kad jis jau kelintą vakarą nesugrįžta namo. Nors atsisveikindamas tėtis ir pasakojo, kad išvažiuoja, ir aš vis pasakau, bet jai labai sunku suprasti, - kaip įmanona toli ir ilgai išvažiuoti, kaip gali tėtis būti kitur ir nebegrįžti, tegu ir vėlai, namo.

plačiau
 
Deivido 19as gimtadienis

Šiais metais mūsų Deivido gimtadienis ypatingas: per pačias Velykas! O ir pirmas Betzatoje, jo naujoje bendruomenėje, šeimoje. Važiavome sveikinti ir...visa šeima su juo nusifotografavome. Jei nuotrauka būtų didesnė, matytųsi plati raudona juosta aplink Deivido lūpas - tai kečupas nuo picos. Ir tai reiškia, kad jo gimtadienis buvo nuostabiausias, apie kokį tik galima pasvajoti, nes jame buvo valgoma pica, tota (tai reiškia tortą) ir dar geriama coca - pats skaniausias Deivido maistas, kurį jis išmoko vardinti nuo kokių aštuonerių. Bet, žinoma, jog jam ne vien maistas svarbu, kiekvieną svečią jis pasitiko atbėgdamas su plačiu glėbiu ir aštriais džiaugsmingais klyksmais. O ir išlydėjo visus iki pat automobilio atsiveikinant picos kvapą palikdamas visiems ant skruostų.

Kaip gerai, kad jis laimingas. O ir mes.

 
 
Tarptautinė Arkos bendruomenės konferencija

Arkos bendruomenė jau greitai organizuoja ir kviečia į labai rimtą konferenciją. Netgi Tarptautinę: „Žmogaus su proto negalia vieta mūsų visuomenėje“. Ir ji vyks ne šiaip bet kada ir ne šiaip sau ten kur nors, o 2014 m. gegužės 14 d. LR Seimo Konstitucijos salėje.

Konferencija skirta „Arkos“ bendruomenės jubiliejui (50 metų pasaulyje ir 10 metų Lietuvoje) paminėti. Remiantis tarptautine ir vietine patirtimi, atkreipiamas dėmesys į naujų ir pažangių ilgalaikės socialinės globos paslaugų formų suaugusiems asmenims, turintiems proto negalią, vystymą Lietuvoje.

Konferencijos idėjos kvies socialinės politikos formuotojams, socialinio darbo praktikams, nevyriausybinių organizacijų atstovams, šios negalios asmenis auginančioms šeimoms, savanoriams ir kitiems suinteresuotiems asmenims prisidėti prie sklandaus perėjimo nuo institucinės globos prie bendruomenėje teikiamų paslaugų neįgaliesiems.

Dalyvių registracija būtina iki GEGUŽĖS 7 d. užpildant dalyvio anketą adresu: http://anketa.betzata.lt arba tel. 8 698 837 13.

plačiau
 
Ar jūs pasakojate savo vaikams apie Tridienio įvykius?

Šiais metais, kaip nė vienais kitais, manęs vaikai daug klausinėjo nuo pat Verbų sekmadienio: O kas bus šiandien? Ką šiandien veiksime bažnyčioje?

Iš Prancūzijos atsivežę turim namie puikią paveikslėlių knygą apie Didžiąją savaitę. Kiekvienais metais su vaikais ją vartome ir kiekvienais metais tarsi iš naujo. Bet visada aš buvau iniciatorė. O dabar vaikai patys manęs visko klausinėjo ir patys atidžiau dalyvavo visose apeigose. Gal todėl, kad vyresnysis Kazimieras jau ruošiasi Pirmajai Komunijai ir nekantrauja, kada tai įvyks ir stengiasi mokytis. Mažesnieji stengiasi neatsilikti.

plačiau
 
Tridienio rekolekcijos pas assumption seseris

Rekolekcijos prasideda namie, kai pabundu. Paprastai apie 6val. ryte pažadina Juozapėlis, prašydamas pienuko. Maitinu ir visaip meldžiuosi, kad mažius užmigtų kaip nors iki pusės septynių, nes tuo laiku turėčiau išeiti, jei noriu suspėti lygiai 7 val. į rekolekcijas pas seseris. Užmiega, tačiau man lieka vos 5 min. tylutėliai išlipti iš lovos, nusiprausti ir apsirengti. Neįtelpu. Į gražų rytą pro duris išsliuogiu tik po 10 min. Dievui garbė už saulę, už dangų, už bundančią dieną, už prasidedančią žalumą ir traškią šalną ant jos, už šviesuojantį slyvaičių žydėjimą...ir lengva ristele bėgu link miško, per Ozo kalvas ir jų keteras link seserų kvartalo.

Įstabi ir gyvybinga tokia dienos pradžia, kai visa gamta kelia ir sielą, ir kūną šlovinti Dievą.

Pas seseris - pilna koplytėlė, gili tyla blankiam ryto gare. Daug giedame, klausomės skaitinių. Evangelija ir meditacija pagal Lectio divina.

Ir atgal į Didįjį Ketvirtadienį - nešiotis kasdienoje meilės iki galo slėpinį, išdavystės kainą ir tarnystės pavyzdį.

 
 
kaip aš pavargstu nuo savo vaikų kūrybiškumo

Per dieną tris kartus išsiliejo puodelis su gėrimu, vieną sykį sudužo - apsižioplinau, padaviau ne plastmasinį -, per pietus, kol užsisukusi dėliojau kitą patiekalą, du sugalvojo sriubą valgyti ne šaukštu, o užsiversdami visą lėkštę. Gerai, kad sriuba nebuvo karšta. Kol vieną su sriuba ant pilvo vonioje prausiau, kiti du prie stalo susipliekė. Po pietų mažius praplėšė kėdės atlošo medžiagą ir seno sudžiūvusio paralono gabaliukus net tik išbarstė po kambarį, bet dar ir susigrūdo į burną. Mažesnieji nukabino vyresniojo pagamintą iš plastelino paveikslą ir maži plastelino gurinukai pabiro po visą kambarį, paskui jie prilipo prie pėdkelnių arba prie šlepečių.

 

plačiau
 
Gavėnios rekolekcijos visai šeimai Guronyse

Pirmą sykį ten buvome prieš porą metų. Irgi Gavėnios rekolekcijose. Ir visiems laikas praėjo prasmingai. Ypač mano vyrui. O kadangi jį išvežti į tokius užsiėmimus nėra paprasta, tai aš užsikabinau ir vis persekiojau Guronių programą, kada ten ką nors vėl pasiūlys šeimoms. Ir pasiūlymas pasirodė tik šiais metais. Tuoj puoliau kalbinti savo vyrą: pameni, tau ten patiko praėjusį sykį. Važiuojam vėl. Juk reikia kažkaip Velykoms pasiruošti. Nors konkrečiau praskleidus, kas jam tąsyk patiko, reikėtų šyptelėti. Pavyzdžiui, jis džiaugėsi, kad keltis gali pusę devynių, o vakare

- laisva programa, kad s.Agnė parūpina ir paraiko jo mėgstamo lašiniuočio ir dar pripasakoja smagių anekdotų iš rekolekcijų namų kasdienybės. Kad paskaitų nedaug, o ir jos lakoniškos, o po jų gali ganytis seserų paruoštais takais arba savais.

Tačiau šįsyk buvo kiek kitaip.

plačiau
 
<<  ankstesnis  1   2   3   4   5   6   7   10  sekantis  >> 


Susisiekite su mumis!

Vardas:*
Vardas:*
Įmonė:
El. paštas:*
Telefonas:
* Privalomi laukai
Siųsti